Darnūs (tvarūs) ir ekologiški pastatai

Pastatuose taikomai tvarios plėtros koncepcijai būdingos priemonės gali būti skirstomos į tris - keturias grupes.

Pirmajai priemonių grupei priskiriamos tokios technologijos ir sprendimai, kurie esamomis ekonominėmis sąlygomis generuoja teigiamą ekonominį efektą, t.y. patiriami energijos sutaupymai atperka įdėtas investicijas (įrengiama šilumos rekuperacija, panaudojamas lietaus vanduo, atsisakoma kaitrinių lempų).

Antrajai priemonių grupei priskiriamos priemonės, kurių įdiegimo ekonominis patrauklumas nepasiekiamas be papildomų paramos mechanizmų (energijai gauti panaudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, įrengiami oro aušinimo tuneliai, trigeneracinės sistemos).

Trečioji priemonių grupė, kurios yra ekonomiškai nepatrauklios, tačiau turi aiškią darnios plėtros dedamąją (termoaktyvios pastato sistemos: masyviose pastato konstrukcijose (grindys) integruojami vamzdiniai šilumokaičiai. Jais tekantis vandens srautas gali vykdyti patalpų mikroklimato reguliavimo funkciją.

Ketvirtoji priemonių grupė, grynai „žaliosios technologijos“, neatsiperka, tačiau statytojas laikomas aplinkosaugos požiūriu sąmoningas (pvz., nenaudoja pastate medienos iš tropinių miškų). Priemones siūloma diegti visame pastate. Pvz., atliekų surinkimą visame pastate nuo darbo vietų iki pat konteinerių organizuoti taip, kad atliekos butų rūšiuojamos jau darbo vietoje ir būtų lengvai paskirstytos į atskirus konteinerius.

Auganti tarptautinės visuomenės savimonė ir realiai taikomi ekonomikos reguliavimo mechanizmai skatina vystyti darnią antropogeninę veiklą. Vyraujančią visuotinę koncepciją galima apibūdinti kaip žmogaus veiklos poveikio aplinkai mažinimą. Darnūs (tvarūs) ir ekologiški pastatai - tai dar vienas žmonijos žingsnis įgyvendinant šį siekį.

PASKUTINIS ATNAUJINIMAS: 01.08.2017